Šachmatų kompozicijos pradžia Lietuvoje – tai Lietuvos šachmatų kompozicijos raida, apimanti 1921–1942 m. laikotarpį.
Pirmoji Baltijos šalyse sukurta šachmatų kompozicija buvo 1842 m. paskelbta prancūzų žurnale „Palameda“. Tai buvo keturių ėjimų šachmatų uždavinys. Jo autorius – Taline (vėliau – Paryžiuje) gyvenęs šachmatininkas L. Kizerickis (1806–1853).
1855 m. austrų laikraštyje „Wiener Schahzeitung“ buvo paskelbti pirmieji du lenkų kompozitoriaus J. Dziewonskio daugelio ėjimų uždaviniai.
Pirmaisiais latvių šachmatų kompozitoriais laikomi broliai Janis (1856–1946) ir Karlas (1867–1943) Betinšai. 1885 m. J. Betinšas leidinyje „Deutche Illustrierte Zeitung“ paskelbė keturių ėjimų šachmatų uždavinį. Vėliau buvo paskelbti ir kiti J. Betinšo uždaviniai bei etiudai. Nuo jo neatsiliko ir jo brolis – K. Betinšas.
Didelę reikšmę Baltijos šalių kompozicijos plėtrai turėjo latvių šachmatų kompozitoriaus, visuomenės veikėjo, žurnalisto F. Amelungo (1842–1909) išleistas rinkinys „Baltische Šachblatter“. Pirmieji aštuoni numeriai išėjo Berlyne, o po to. darbas buvo tęsiamas Rygoje. Jį redagavo K. Betinšas ir P. Kerkoviudas. Per 1899–1910 m. išėjo 12-ka leidinių. Juose buvo skelbiami ne tik latvių bet ir kitų šalių šachmatų kompozitorių kūriniai. 1895 m. laikraštyje „Rigaer Tageblat“ paskelbtas: pirmasis Baltijos šalyse ir ketvirtasis pasaulyje etiudų konkursas.
Šachmatų kompozicijos vystymasis Lietuvoje dėl sudėtingų istorinių sąlygų užsitęsė, nes buvo įvestas lietuviškos spaudos draudimas ir kitaip suvaržytas krašto gyvenimas. Kova dėl lietuviškos spaudos, kuri truko 40 metų, išeikvojo nemažai lietuvių tautos jėgų ir energijos. Nukentėjo daug Lietuvos inteligentų. Nors spauda 1904 metais buvo atgauta, bet netrukus prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas ir 1915 m. rudenį visa Lietuva buvo Vokietijos okupuota, o lietuviški laikraščiai uždrausti. Tik 1917 m. buvo gautas leidimas leisti „Lietuvos aidą“.
Šiuo laikotarpu užsienyje susiformavę šachmatų kompozicijos centrai: Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje, JAV ir kitose šalyse negalėjo lemti greitesnės šachmatų kompozicijos plėtros Lietuvoje. 1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, gyvenimas keitėsi. 1921 m. Kaune įsikūrė Kauno šachmatininkų draugija, pradėta leisti daug laikraščių ir žurnalų.
Kas buvo Lietuvos šachmatų kompozicijos pradininku nėra visai aišku. Žinoma tik, kad pirmasis šachmatų uždavinys buvo paskelbtas 1921 m. Tais metais Kaune rusų kalba buvo leidžiamas „Volnaja Litva“ laikraštis. Šio leidinio egzempliorių nebepavyksta aptikti, bet, pagal „Idiše štime“, jame buvo spausdinti: Z. Kolodno ir S. Griliches šachmatų uždaviniai. Tačiau nežinoma, kuris iš jų buvo atspausdintas anksčiau. Be to, neatmetama, kad ir anksčiau galėjo būti spausdinami uždaviniai.
Šachmatų kompozitoriaus M. Rimkaus nuomone: Kauno miesto odontologas S. Griliches, pagal tuo metu skelbtų uždavinių kokybę, buvo subrendęs kompozitorius, todėl galėtų būti laikomas šachmatų kompozicijos pradininku Lietuvoje. Tai, anot jo, nesumažina Kauno miesto advokato šachmatų kompozitoriaus Z. Kolodno (1892–1941) nuopelnų Lietuvos kompozicijai: jis pirmasis pristatė Lietuvos kompoziciją užsienio spaudoje; pravedė pirmuosius kompozicijos konkursus Lietuvoje; buvo Lietuvos atstovas FIDE, kartu su broliu Aronu Kolodnu (1893–1968) dalyvavo pirmajame mače su Latvijos šachmatininkais.
Apie 1922–1925 metais skelbtus Lietuvoje uždavinius nerasta jokių žinių.
1926 m. prie žurnalo „Sportas“ prisijungė ir Kauno šachmatininkų draugija. Žurnale atsirado skyrelis šachmatams, kuriame 1926 m. pasirodė keturi šachmatų uždaviniai: du S. Griliches ir du Z. Kolodno.
Zelikas Kolodnas
Volnaja Litva 1921
|
|
S. Griliches
Volnaja Litva 1921
|
|
| #2 Tiesioginis šachmatų uždavinys. Matas dviem ėjimais.
Klystkelis: 1.Kf7? Žc7!
Sprendimas:
1. f7! Kxe7 2.Bb7#;
1... Žd8/xc5 2.B(x)d8#;
1... Žf8+ 2.gfŽ#;
1... Žc7 2.f8Ž#;
1... Žxg7/d4 2.Bd8/b7, f8Ž#.
|
|
|
S. Griliches
Sportas 1926.02
|
|
| #3 Tiesioginis šachmatų uždavinys. Matas trimis ėjimais.
Klystkelis: 1.Vd6? Ke4.
Sprendimas:
1.Vc7! gresia 2.V:f4≠.
1… Kf6 2.V:f4+ K:g7 3.Vf8≠.
1… Kg5 2.V:f4+ K:h5 3.Vf5≠.
1… Kg4 2.V:f4+ Kh3 3.Vg3≠. 2… K:h5 3.Vf5≠.
1… Ke4 2. d3+ K:d3 3.Vc2≠. 2… K:d5 3.Ž:f4≠. 2… Kf5 V:f4≠.
|
|
1926–1927 m. Z. Kolodnas spausdina uždavinius užsienio leidiniuose: „Deutsche Schachzeitung“, „Neue Leipziger Zeitung“, „L`Echiquier de Paris“. – 14 uždavinių (iš jų 12 miniatiūros). Vienas jų, dviejų ėjimų, atžymimas 1-2 prizu, be to, po daugelio metų, patenka į FIDE albumą.
|
|
|
Zelikas Kolodnas
Neue Leipziger Zeitung 1927
|
|
Zelikas Kolodnas
L`Echiquier de Paris 1927 1-2.
|
|
| #3 Tiesioginis šachmatų uždavinys. Matas trimis ėjimais.
Klystkeliai:
1... Bf3 2.Vb4#; 1.Kb4? B~ 2.Ve3#; 1... Ž~ 2.Be5#, bet 1... Bf3! 1.Bh5? Bf5!
Sprendimas:
1. Bc5!! Kd4 2.Be5#;
1. ... Ke3+ 2.Bc4#;
1. ... Ž~ 2.Be5#;
1... B~ 2.Vb4#.
|
|
|
N. Volpianskis
Die Schwalbe 1930
|
Tik 1927 metų pabaigoje Z. Kolodnui pavyko pradėti skelbti uždavinius žydų laikraštyje „Idiše štime“ (žydų balsas). Skyrelis buvo spausdinamas tvarkingai.
Tarpukario Lietuvoje vien tik Kaune buvo leidžiami 6 dienraščiai Jidiš kalba. Leidiniuose „Folksblat“ (leistas 1929–1940 m.), „Idiše štime“, anot žurnalo „Die Schvalbe“, nuolat buvo spausdinami Lietuvos šachmatų kompozitorių kūriniai, rengiami konkursai.
1927 m. atsakinguoju „Sporto“ žurnalo sekretoriumi dirbo šachmatininkas Danielius Žilevičius. Tų pačių metų kovo mėn. numeryje buvo atspausdintas jo trijų ėjimų uždavinys.
1928 m. „Idiše štime“ laikraštyje buvo paskelbti pusmetiniai konkursai, kuriuose teisėjavo Z. Kolodnas. Pirmajame konkurse prizas atiteko N. Volpianskio iš Virbalio kompozicijai. Garbės pažyma – kitam Virbalio šachmatų kompozicijos entuziasto A. Kilio uždaviniui. Antrajame konkurse pirmasis prizas vėl atiteko N. Volpianskio kompozicijai, o antrasis – kauniečio S. Griliches uždaviniui. Garbės pažyma pažymėtas A. Ch. Zimanskio iš Vilkaviškio uždavinys. Tai buvo pirmieji Lietuvos šachmatų kompozicijos žingsniai.
|
|
|
|
|
N. Volpianskis (Virbalis)
Idiše štime 1928
|
|
| #3 Tiesioginis šachmatų uždavinys. Matas trimis ėjimais.
Spr.:
1.Rf6! Ke3 2.Vh2 3.Ve2#;
1... Kd2 2.Vh2+ Kd3/e1/e3 3.Ve2#;
2... Kc1 3.Rg5#;
1... Kc2 2.Vh2+ Kc1 3.Rg5#;
2... Kb3 3.Va2#; 2... Kd3 3.Ve2#;
1... Kc4 2.Vh2 Kc5 3.Vc7#;
2... Kd3 3.Ve2#; 2... Kb3 3.Va2#.
|
|
1930 metai žymi naują šachmatų kompozicijos Lietuvoje etapą. Nutrūkus publikacijoms „Idiše štime“ laikraštyje, jos atsinaujino jidiš kalba 1929 m. pradėtame leisti laikraštyje „Folksblat“.
Šis laikraštis prisidėjo prie šachmatų kompozicijos kūrimosi Lietuvoje. Jo 1930 m. 18 numeryje buvo patalpintas amerikiečių šachmatų kompozitoriaus S. Loido kūrinys. Tai rodo, kad tuo metu Lietuvos šachmatininkai jau buvo susipažinę su geriausių pasaulio šachmatų kompozitorių kūryba. Tais pat metais pasirodo ir pirmieji Lietuvos kompozitorių uždaviniai šiame dienraštyje: S. Girliches kompozicija, K. Škėmos, vėliau ir kitų autorių uždavinių.
Nuo 1931 metų iki pat „Lietuvos aido“ laikraščio uždarymo, šachmatų kompoziciją jame populiarino Vladas Mikėnas, kuris redagavo šachmatų skyrelį. Per tą laikotarpį jis paskelbė nemažai šachmatų kompozicijų. Daugiausia tai buvo užsienio kompozitorių uždaviniai ir etiudai. „Lietuvos aide“ jis pateikė ir keletą savo uždavinių.
1931 m. gruodžio 24 d., pateikęs penkis uždavinius, V. Mikėnas paskelbė jų sprendimo konkursą ir susilaukė pasisekimo – dalyvavo 171 sprendėjas. Trisdešimt septyni dalyviai teisingai išsprendė visus uždavinius.
1931–1932 m. „Lietuvos aide“ buvo paskelbta keletas Kauno šachmatų kompozitoriaus N. Markausko uždavinių. Iš to meto kompozicijų jie išsiskyrė brandumu ir išmanymu, kaip reikia komponuoti uždavinius. V. Mikėnas ir toliau nesiliovė populiarinęs šachmatų kompoziciją: 1932 m. jis paskelbė net tris konkursus.
|
V. Mikėno veikla neapsiribojo šachmatų skyreliu „Lietuvos aide“. 1933 m. jis išleido Šachmatų vadovėlį, kuriame įdėjo priedėlį: Z. Kolodno „Šachmatų uždaviniai“, kur pirmą kartą Lietuvos šachmatų kompozicijos istorijoje pateikė šachmatų uždavinio apibrėžimą, aptarė taisyklingų ir taupių matų pozicijas.
Faktiškai 1934 metais nutrūko Z. Kolodno kūrybinė veikla: neturime jokių žinių apie vėlesnę jo, kaip kompozitoriaus, veiklą.
1936 m. šachmatų uždavinių kūrimą pradeda Jakovas Movšovičius. Jis yra antras pagal rezultatyvumą tarp tarpukario Lietuvos šachmatų kompozitorių. Palyginus per trumpą laiką jo kūryba pasiekia tarptautinį lygį.
1936 m. sausio 4 d. pasirodė Darbo rūmų leistas laikraštis „Darbas“. Jau antrajame jo numeryje buvo paskelbtas J. Movšovičiaus iš Jonavos šachmatų uždavinys. Per trumpą laiką šis kūrėjas paskelbė gana daug savo kompozicijų. Tarpukario Lietuvoje tai produktyviausiai dirbęs šachmatų kompozitorius.
„Darbo“ laikraštis – svarbus Lietuvos šachmatų kompozitoriams: jame paskelbta daugiausia originalių Lietuvos autorių uždavinių.
1937 m. lietuviškojoje šachmatų kompozicijoje pasirodė naujų vardų: tai E. Domskis iš Kauno ir K. Grincevičius iš Raseinių.
1937–1938 m. „Darbo“ laikraštyje galima rasti 15-ka E. Domskio ir 11-ka K. Grincevičiaus kompozicijų. Be E. Domskio ir J. Movšovičiaus kūrinių, Darbo laikraštyje spausdinta ir kitų autorių sukurtų uždavinių: tai J. Puskunigio iš Kauno, A. Jacevičiaus iš Vegerių, J. Karalaičio iš Kelmės kompozicijos. Tačiau tai buvo pavieniai, nedideli bandymai.
Daug aktyviau reiškėsi K. Grincevičius. Jo kūriniams būdingi efektingi ėjimai, baltųjų figūrų aukos, bet sprendiniai neturėjo daug variantų. Kūrybinis autoriaus braižas rodo, kad K. Grincevičius nebuvo tik kompozicijos mėgėjas. Jis buvo susipažinęs su Vakarų Europos šachmatų kompozicija bei pagrindiniais sudarymo kriterijais.
|
1938 m. „Darbo“ laikraštyje randama naujų autorių kūrybos pavyzdžių – tai J. Jurkšaičio iš Kybartų, Ch. Cedero iš Tauragės, Taruco iš Telšių uždaviniai. Šachmatų kompozicijos pakilimą Lietuvos nepriklausomybės metais patvirtina 1942 m. Kaune išleista Ž. Saliamoro ir P. Sirgedos knyga „Šachmatai. Vadovėlis“. Jos 6-oje dalyje „Bendrieji šachmatų uždavinių ir etiudų pagrindai“, autoriai apžvelgia šachmatų kompozicijai keliamus reikalavimus.[2]
Per 20 nepriklausomos Lietuvos metų savo sugebėjimus kompozicijoje bandė beveik 30 šachmatininkų. Rasta 220 jų sukurtų kompozicijų.
Kai kurie šachmatų kompozitoriai, daugiau ar mažiau, buvo žinomi ano meto šachmatų visuomenei. Visi be išimties buvo praktinio šachmatų žaidimo atstovai, o uždavinių kūrimu užsiimdavo tik epizodiškai ir tik nedaugelis tam skirdavo rimtesnį dėmesį. Antai, Zelikas Kolodnas 1930 m. žaidė už Lietuvos šachmatų rinktinę trečiojoje šachmatų olimpiadoje Hamburge[3], dalyvavo 1931 m. Lietuvos šachmatų čempionate, kur užėmė 6-ąją vietą.
Produktyviausieji kūrėjai: Z. Kolodnas (42 užd.), J. Movšovičius (33), N. Volpianskis (29), E. Domskis (14), K. Grincevičius (13), A. Ch. Zimanskis (13), H. Šeinkeris (11). Likusieji sukūrė nuo vieno iki šešių uždavinių.[4]
|
|
|
|
|
