Šablonas:Pradžia-Rinktinis2
Atlanto vandenynas – antras pagal dydį vandenynas Žemėje, apimantis apie penktadalį planetos paviršiaus. Šiauriniame pusrutulyje vandenynas driekiasi tarp Europos ir Šiaurės Amerikos, pietiniame – tarp Afrikos ir Pietų Amerikos. Pietuose ribojasi su Antarktida, šiaurėje – su Arkties vandenynu. Vandenynas dengia apie 20 % Žemės paviršiaus – su gretimomis jūromis užima apie 106 400 000 km², o be jūrų – 82 400 000 km². Vandenyno tūris – apie 323 600 000 km³ (354 700 000 km³ su jūromis). Vandenynas iš šiaurės į pietus išsidėstęs „S“ raidės forma. Vidutinis vandenyno gylis yra 3926 m, o jei įskaičiuoti visas jūras – 3332 m. Didžiausias gylis – 8605 m. Šiauriniame pusrutulyje kranto linija smarkiai raižyta; čia yra praktiškai visos Atlanto vandenyno jūros (Viduržemio, Juodoji, Baltijos, Šiaurės, Karibų) bei didžiosios įlankos (Gvinėjos, Biskajos, Meksikos ir kt.), giliai įsiterpiančios į žemynus. Pietinės dalies krantai mažai vingiuoti, be ryškesnių įlankų, tik Antarktidos pakrantėje yra keletas jūrų (Vedelio, Skoto, Lazarevo). Didelė dalis vandenyno salų yra žemyninės kilmės – Britų salos, Niufaundlandas, Didžiosios Antilų salos, Folklando (Malvinų) salos, Žaliojo Kyšulio salos, Kanarų salos, San Tomė ir Prinsipė. Vulkaninių salų nedaug, jos užima palyginti nedidelį plotą – Islandija, Azorai, Tristanas da Kunja, Šv. Elenos sala ir kt. Vest Indijoje yra koralinių salų, iš kurių didžiausia grupė yra Bahamai. Bendras Atlanto vandenyno salų plotas siekia 1,07 mln. km².
