Šablonas:Pradžia-Rinktinis2
Šablonas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Utilitarizmas – etinė doktrina, teigianti, kad veiksmo moralinė vertė priklauso tik nuo to veiksmo bendro naudingumo visai žmonijai. Pati naudingumo sąvoka skirtingų mąstytojų apibūdinama kaip laimė, malonumas (priešingybės kančiai, skausmui) arba prioritetų patenkinimas. Veiksmai utilitarizme yra vertinami tik pagal jų pasekmes, todėl tai yra platesnės filosofinės pozicijos pasekmizmo forma. Taip pat utilitarizmą apibūdina frazė „daugiausiai gėrio didžiausiam kiekiui žmonių“. Kaip ir bet kuri etikos teorija, utilitarizmas smarkiai priklauso nuo juo besivadovaujančio žmogaus išminties, patirties bei kitų pažiūrų. Utilitarizmo užuomazgos siejamos su graikų filosofu Epikūru, bet kaip specifinės filosofinės mokyklos atsiradimas – su Džeremiu Bentamu. Pasak jo, skausmas ir malonumas yra vienintelės gamtos žmonijai duotos vidinės vertybės. Iš to jis išvedė, kad gėris yra viskas, kas atneša daugiausiai laimės didžiausiam kiekiui žmonių.
Žymiausias Benthamo šalininkas buvo Džeimsas Milis, svarbus to meto filosofas. Jo sūnus Džonas Stiuartas Milis buvo išauklėtas pagal Benthamo principus ir nuo ankstyvos vaikystės intensyviai mokomas filosofijos bei kitų mokslų. Užaugęs Džonas Stiuartas Milis ginčijosi, kad kultūriniai, intelektualiniai ir dvasiniai malonumai yra vertingesni nei fiziniai, nes abi malonumų rūšis patyrę žmonės teiktų pirmenybę intelektualiniams. Tą jis įrodinėjo samprotaudamas, kad retas žmogus sutiktų būti pažemintas iki primityvesnio gyvūno, net jei jam būtų pažadėta begalybė gyvuliškų malonumų. Viena žymiausių ir dažniausiai cituojamų jo frazių yra „geriau būti nelaimingu žmogumi negu laiminga kiaule. Geriau būti nepatenkintu Sokratu negu patenkintu kvailiu. Ir jei kvailys arba kiaulė turi kitokią nuomonę, taip yra todėl, kad jie žino tik savo klausimo pusę“. Taip pat Milis griežtai atskyrė laimę nuo malonumo ir parodė, kad gėris ne visada yra tai, ko žmogus nori. Pavyzdžiui, galima norėti primušti vaiką ir tai gali atnešti malonumo, bet laimė, anot Milio, ateina vadovaujantis dorybėmis, o ne savo norais. Klasikinis Benthamo ir Milio utilitarizmas įtakojo daug kitų filosofų ir platesnės filosofijos - pasekmizmo - išsivystymą, todėl dabar egzistuoja daug skirtingų gėrio apibrėžimų, todėl ir daug skirtingų pasekmizmo rušių, o ne vien utilitarizmas. Kitų rūšių pasekmistai neigia, kad laimė yra vienintelis svarbus dalykas ir taip pat vertę suteikia tokiems dalykams kaip žinios, teisingumas ar lygybė, net jei jie ir niekam neatneša laimės.
