Šabas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šabo vaišės – šeimos suėjimo šventė

Šabas (hebr. שבת, šabbāt, „poilsis“) – judėjų kassavaitinė šventė, prasidedanti penktadienio saulėlydžio metu ir pasibaigianti šeštadienio vakare (tradiciškai – kai danguje pamatomos 3 žvaigždės). Pagal Tanachą šabas turi tris tikslus:

  1. Priminti izraeliečiams, kad Dievas per šešias dienas sukūrė visatą, o septintąją dieną ilsėjosi.
  2. Priminti izraeliečiams, kad Dievas juos išvedė iš Egipto vergovės.
  3. Priminti izraeliečiams, apie Dievo pažadėtus Mesijo laikus ir juos per šabą pajusti.

Šabo metu judėjams draudžiama dirbti, kurti ugnį maisto gaminimui ar net toli keliauti iš savo namų. Talmude surašyti 39 darbai, kuriuos rabinai draudžia dirbti per šabą. Mozės laikais už darbą šabo metu, buvo skiriama mirties bausmė – užmėtymas akmenimis.


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka