Įsipareigojimų nevykdymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Finansinių įsipareigojimų nevykdymas (angl. default) – negalėjimas sumokėti palūkanų ar išmokų pagal pagrindines paskolos sutartis ar padengti paskolas pagal obligacijas ar paskolos lakštus ar pagal kitus įsipareigojimus.

Defoltą gali skelbti valstybės (suverenus defoltas) ir kompanijos, negalinčios padengti visų ar dalies savo įsipareigojimų.

Dažnai valstybės, supratusios, kad negali įvykdyti duotų įsipareigojimų, stengiasi, kad jie būtu anuliuoti ar nukelti į vėlesnius periodus. Kartais nevykdydamos ar tik dalinai vykdydamos įsipareigojimus nepripažįsta savo defolto ir toliau stengiasi skolintis.

Į defoltą valstybės patekdavo visais laikais. Po antrojo pasaulinio karo į defoltą buvo patekusi Lenkija, Šiaurės Korėja, TSRS, Rusija. Lenkijos ir Šiaurės Korėjos socialistinės vyriausybės apie 80 m. negalėjo atiduoti išorės skolų, TSRS apie 60 m. negalėjo padengti išleistų vidaus rinkoje obligacijų, Rusija 1998 m. paskelbė, kad nemokės pagal kai kuriuos įsipareigojimus.