Čurigereskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Santjago de Kompostelos katedra

Čurigereskas (pagal ispanų skulptorių ir architektų de Čurigerų pavardę), arba čiurigerizmas – vėlyvojo baroko architektūros dekoro stilius, plitęs 16801750 m. Ispanijoje.

Meksiko metropolinės katedros altorius

Čurigereskas pakeitė nuo XVI a. antrosios pusės vyravusį rūsčios raiškos dezornamentadą. [1] Iš pradžių plito bažnytinėje, vėliau ir pasaulietinėje architektūroje. Monumentalūs pastatai buvo puošiami įmantriais skulptūriniais ornamentais, italų baroko elementai derinti su ispanų plateresko ir egzotiškais maurų architektūros motyvais.

Žemo reljefo ornamentai slėpė pastatų konstrukciją, dengė sienas, akcentavo langus, portalus, interjeruose - altorius. Dažnas dekoro elementas - spiralinė kolona. Vertingiausi čurigeresko pavyzdžiai - gausiai ornamentuoti altorių retabulai.

Čurigeresko centrai buvo Madridas ir Salamanka, jis taip pat plito Portugalijoje, ispanų kolonijose Lotynų Amerikoje, ypač Meksikoje. Šiose šalyse čurigereskas paįvairintas vietinių tautų konstrukcijos ir dekoro elementais.

Žymesni kūrėjai ispanų skulptoriai ir architektai broliai Albertas, Choakinas ir Chosė Benitas de Čurigeros, Pedras de Ribera, Narcisas Tomė.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lijana Šatavičiūtė Visuotinė lietuvių enciklopedija, IV t.