Čiurliai (gentis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apus
Juodieji čiurliai (Apus apus)
Juodieji čiurliai (Apus apus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Čiurliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Apodiformes)
Šeima: Čiurliniai
(Wikispecies-logo.svg Apodidae)
Triba: Tikrieji čiurliai
(Wikispecies-logo.svg Apodini)
Gentis: Čiurliai
(Wikispecies-logo.svg Apus)
Mokslinis pavadinimas
Apus
Scopoli, 1777

Čiurliai (lot. Apus) – čiurlinių (Apodidae) šeimos, tikrųjų čiurlių (Apodini) tribos paukščių gentis.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Čiurlių genties paukščiai plačiai paplitę Europoje (įskaitant Lietuvą), Azijoje ir Afrikoje.

Apibūdinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Čiurlių labai trumpos kojos ir jomis pasinaudoja tik prisikabinti prie olos, klifo krašto, lizdo.

Skirtumai ir panašumai su kitomis paukščių šeimomis ir būriais[taisyti | redaguoti kodą]

Nepaisant to, kad išvaizda, skrendančiu ore siluetu, gyvenimo būdu panašūs į žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, kregždinių (Hirundinidae) šeimos paukščius, bet jiems biologiškai visai negiminingi. Pagal paukščių klasifikaciją priklauso atskiram čiurlinių (Apodidae) šeimos, čiurlinių paukščių (Apodiformes) būriui. Už kregždinius turi trumpesnę uodegą, o čiurlių sparnai pjautuvo formos.

Elgsena[taisyti | redaguoti kodą]

Rytinis čiurlys (Apus pacificus) snape su žolės kuokšteliu savo lizdui, skrydyje prie pakrantės klifų (Japonija)

Puikiai, vikriai skraido ir tai vieni tarp greičiausių pasaulyje skrajūnų. Buvo išmatuotas juodųjų čiurlių skrydžio greitis, kuris siekė 111 km/val arba 69,3 mylios/val (pagal, Heningsson, 2010), nors jų įprastas skrydžio greitis migruojant 35–42 km/val.[1] Didesniąją gyvenimo dalį jie praleidžia skraidydami aukštai ore, skraidydami maitinasi smulkiais vabzdžiais ar taip geria vandenį. Ant žemės nutupia tik labai retais atvejais.

Čiurlių (Apus) genties pavadinimo istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Lotynų kalboje žodis ‘apous’ (απους) reiškia bekojis, kas iš dalies apibūdina čiurlius dėl jų trumpų kojų. Nors dar iki 1950 metų, tarp mokslininkų vyko dideli nesutarimai, kuri Žemėje gyvenančių organizmų grupė bus vadinama Apus žodžiu. Prancūzų botanikas ir zoologas Louis Augustin Guillaume Boscas 1801 metais Apus pavadinimą buvo suteikęs vėžiagyvių potipio, skydvėžių būrio genčiai apibūdinti, šiais laikais žinomai kaip Triops ir pavadinimas ilgą laiką buvo jiems naudotas. Tačiau 1909 metais Keilhack’as priminė, kad skydvėžių būrio genčiai naudojamas Apus pavadinimas neteisingas, kadangi dar anksčiau, 1777 metais italų fizikas ir gamtininkas Giovanni Antonio Scopolis buvo suteikęs šį lotynišką pavadinimą aprašomiems čiurliams. Nesutarimai buvo baigti tik 1958 metais, kada Zoologinės terminologijos tarptautinė komisija (International Commission on Zoological Nomenclature) nurodė nustoti vartoti Apus pavadinimą mažai skydvėžių būrio genčiai, jiems pripažindama terminą Triops, o čiurlių genčiai palikdama Apus terminą.

Čiurlių (Apus) genties paukščiai Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje aptinkamos dvi čiurlių genties rūšys:

  1. Juodasis čiurlys (Apus apus). Peri Lietuvoje.
  2. Blyškusis čiurlys (Apus pallidus). Retai užklysta, Lietuvoje neperi. Pirmą kartą Lietuvoje stebėtas per rudeninę paukščių migraciją, 2013 m. spalio 28 d.

Čiurlių (Apus) genties rūšių sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

Afrikinis čiurlys (Apus barbatus) Kvazulu-Natalio provincijoje (PAR)
  1. Tamsiasturplis čiurlys (Apus acuticauda)
  2. Mažasis čiurlys (Apus affinis)
  3. Salinis čiurlys (Apus alexandri)
  4. Juodasis čiurlys (Apus apus)
  5. Malagasinis juodasis čiurlys (Apus balstoni). VLKK terminų banko sąraše, lietuviškas atitikmuo nepasiūlytas.
  6. Afrikinis čiurlys (Apus barbatus)
  7. Beitso čiurlys (Apus batesi)
  8. Rytų Afrikos čiurlys (Apus berliozi)
  9. Bredfildo čiurlys (Apus bradfieldi)
  10. Baltasturplis čiurlys (Apus caffer)
  11. Kuko čiurlys (Apus cooki). VLKK terminų banko sąraše, lietuviškas atitikmuo nepasiūlytas.
  12. Etiopinis čiurlys (Apus horus)
  13. Apus leuconyx (Apus leuconyx). VLKK terminų banko sąraše, lietuviškas atitikmuo nepasiūlytas.
  14. Rudasis čiurlys (Apus niansae)
  15. Malajinis čiurlys (Apus nipalensis)
  16. Rytinis čiurlys (Apus pacificus)
  17. Blyškusis čiurlys (Apus pallidus)
  18. Apus salimalii (Apus salimalii). VLKK terminų banko sąraše, lietuviškas atitikmuo nepasiūlytas.
  19. Apus sladeniae (Apus sladeniae). VLKK terminų banko sąraše, lietuviškas atitikmuo nepasiūlytas.
  20. Vienaspalvis čiurlys (Apus unicolor)

Tik iš fosilijų žinomos šios čiurlių (Apus) genties išnykę rūšys:

  1. Apus baranensis – pietryčių Europoje gyveno vėlyvojo plioceno epochos laikotarpiu.
  2. Apus gaillardi – fosilijos aptiktos dabartinės Prancūzijos teritorijoje iš vidurinio ir vėlyvojo mioceno epochos laikotarpyje.
  3. Apus submelba – fosilijos aptiktos Slovakijoje iš viduriniojo pleistoceno epochos laikotarpio, fosilijos aptiktos Slovakijoje.
  4. Apus wetmorei – fosilijos iš ankstyvojo – vėlyvojo plioceno? epochos laikotarpio. Gyveno pietryčių ir centrinės Europos pietuose.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Čiurliai (gentis) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka