Čita di Kastelas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Čita di Kastelas
it. Comune di Città di Castello
   Città di Castello-Stemma.png   
Tour civique-Place de la Cathédrale.jpg
Čita di Kastelas

Čita di Kastelas
43°27′00″N 12°14′00″E / 43.45°N 12.233333°E / 43.45; 12.233333 (Čita di Kastelas)Koordinatės: 43°27′00″N 12°14′00″E / 43.45°N 12.233333°E / 43.45; 12.233333 (Čita di Kastelas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Umbrija Umbrija
Provincija: Perudžos provincija
Meras: Luciano Bacchetta
Gyventojų (2011): 40 584
Plotas: 387,53 km²
Tankumas (2011): 105 žm./km²
Altitudė: 288 m
Pašto kodas: 06012, 06010, 06018
Tel. kodas: 075
Tinklalapis: www.comune.citta-di-castello.perugia.it
Commons-logo.svg Vikiteka: Čita di KastelasVikiteka
Miesto globėjas(-ai): Šv. Floridas

Čita di Kastelas (it. Comune di Città di Castello) yra Italijos miestas Umbrijoje, Perudžos provincijoje. Miestas yra Apeninų šlaite, šalia Tibro. Čita di Kastelas yra 56 km į šiaurę nuo Perudžijos ir 104 km į pietus nuo Čezenos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestą įkūrė umbrai, romėnai jį vadino Tifernum Tiberinum ("Tibro Tifernas") ar Civitas Tiberina. Netoliese Plinijus Jaunesnysis pasistatė villa in Tuscis, kurios griuvėsiai išliko Plinijo kalvoje (it. Colle Plinio). Miestas tikriausiai kariavo su etruskais.[1]

550 m. Čita di Kastelas buvo sugriautas per Gotų karus Totilos įsakymu. Miestą aplink pilį atstatė vyskupas Floridas ir iš pradžių pavadino Castrum Felicitatis, o vėliau Civitas Castelli. Pagal frankų karaliaus Pipino Trumpojo dotacijas miestas 752 m. Kai miestas tapo laisvu miestu, jį valdė Viteli šeima, net kai Cezaris Bordžija padarė miestą pavaldesnį popiežiui.

Po to jį valdė įvairūs valdovai, tarp jų Pjeras Sakone Tarlati di Pjetramala, Areco vyskupo Gvido brolis, kuris pardavė miestą 1322 m. Gvidui Albertui de' Gvidi di Modiljanai. 1375 m. Čita di Kastelas su kitais miestais sukilo prieš popiežių. Kardinolas Robertas Ženevietis (vėliau antipopiežius Klemensas VII) bandė užimti miestą su bretonų samdiniais, bet nesėkmingai. Valdant popiežiui Martynui V 1420 m., miestą užėmė karo vadas Braccio da Montone. Vėliau Niccolò Vitelli, padedamas Florencijos ir Milano, tapo absoliučiu miesto valdovu. Antonijus da Sangalas Jaunesnysis sukūrė milžiniškus rūmus Viteli šeimai.

1474 m. popiežius Sikstas IV įsakė sūnėnui kardinolui Giuliano della Rovere (vėliau popiežius Julijus II) po nesėkmingų derybų apgulti miestą, bet Viteli šeima pasidavė tik sužinojusi, kad priešo armijos vadu tapo kunigaikštis Federico III da Montefeltro. Po to Viteli kelis metus nesėkmingai bandė atgauti miestą.

XX a. pabaigoje miestas smarkiai išsiplėtė į San Džiustino pusę.

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Pliny the Elder, Book III, chap. 19, paragraphs 112-113. Also at wikisource latina