Čigonų vėliava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Čigonų etninė vėliava

Čigonų vėliava – čigonų etnoso vėliava: dvispalvė iš dviejų horizontalių vienodo pločio juostų – viršutinė žydra, apatinė – žalia. Vėliavos centre – raudonas ratas su šešiolika stipinų (čakra).

Simbolika[taisyti | redaguoti kodą]

  • žydra – dangus, amžinos dvasinės vertybės
  • žalia – žemė, augimas, žemiškosios vertybės
  • raudonas ratas (čakra) – kaip nuoroda į indišką čigonų kilmę, reprezentuoja judėjimą ir pažangą, ir ugnies pliūpsnį, iš kurio laiko pradžioje atsirado visa kas egzistuoja.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Vėliavą patvirtino 1971 m. Londone (D. Britanija) vykęs Pirmasis pasaulinis čigonų suvažiavimas, kurį organizavo Tarptautinis čigonų komitetas. Buvo paimta 1933 m. vykusios konferencijos vėliava, tik dabar papuošta čakra.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]