Či

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Či (reikšmės).

Qi (齊) Či
Džou dinastijos karalystė
← IX amžius pr. m. e. – 221 m. pr. m. e. →
Simbolis
Location of
Sostinė	Lindzi (臨淄), Pugu
Valdymo forma	monarchija
Gongas (titulas)
?–386 m. pr. m. e.	Dziangai (姜)
386–221 m. pr. m. e.	Tian (田)
Era	Senovė
- Įkūrimas	IX amžius pr. m. e. m.
- Prijungta prie Čin	221 m. pr. m. e. m.

Či (kin. 齊, pinyin: Qí, senasis tarimas *Dzəj) – senovinė Kinijos valstybė, egzistavusi XI a. pr. m. e. – 221 m. pr. m. e. Ji buvo Istorinės Kinijos rytuose ir užėmė dabartinę Šandongo provinciją. Valstybės branduolys buvo Šandongo pusiasalis (Čing provincija), bet išsiplėtimo metu ji taip pat valdė ir Jan bei Siu provincijas.

Istorija

Senieji Či valstybės gyventojai buvo dongji gentys, kurios jau II tūkst. pr m. e. Šandongo pusiasalyje buvo sukūrę savo valstybę Pugu. Kuomet Vidurio lygumoje Džou dinastija nuvertė Šangų valdžią, Pugu susivienijo su Jan ir Siu valstybėmis), tačiau nesugebėjo įveikti karinės Džou agresijos. XI a. pr. m. e. jų teritorijos buvo nukariautos, o Džou karalius Uvangas atidavė dalį jų žemių savo ministrui Dziang Dzija kaip žemės valdą, pavadintą Či. Taip buvo įkurta valstybė, ir Dziangų dinastija ją valdė iki IV a. pr. m. e.

Iš pradžių Či valstybė apėmė tik nedideles teritorijas aplink Lindzi miestą. Ji pradėjo sinifikacijos procesą dongji tarpe ir kartu plėtė savo teritorijas, ne kartą kariaudama su priešiškomis vietos gentimis. Kartu ji susidurdavo su kitomis regiono valstybėmis dėl galios. Viena iš vietos priešių buvo Dzi (紀) valstybėlė, su kuria karas vyko IX a., valdant Aigongui. Kadangi Džou karalius Ivangas palaikė Dzi pusę, jis nugalėjo Aigongą ir jį išvirė, o po to pasodino sau palankų kunigaikštį Hugongą.

VII a. pr. m. e., valdant Huangongas, Či konsolidavo valdžią ir pajungė sau 35 regiono valstybėles, taip sukurdama galingą valstybę. 667 m. pr. m. e. Huangongas sudarė sąjungą su Song, Dženg, Lu ir Čen valstybėmis, dėl ko netrukus paskelbtas pirmuoju hegemonu. Tiesa, po Huangongo mirties valstybę ištikusi įpėdinystės krizė ją nusilpnino, tačiau Či išliko viena iš keturių valstybių, sprendusių tuometinės Kinijos reikalus.

Nuo V a. pr. m. e. kunigaikščiai tapo marionetėmis vietos klanų kovose. Labiausiai sustiprėjo Tian klanas, kuris 384 m. pr. m. e. nuvertė senąją dinastiją ir įtvirtino naują. Dėl to vėlesnė Či yra vadinama Tianči.

221 m. pr. m. e. Čin užėmė Či karalystę, ir ji buvo paskutinė iš Džou dinastijos valstybių, kurią Čin prijungė. Sulig jos užėmimu baigėsi Kinijos vienijimas ir buvo įkurta Kinijos imperija.

Valdovai

Valdymo vardas	Vardas	Valdymas	Giminystė	Pastabos
Taigongas 齊太公	Lü Shang 呂尚	XI a. pr. m. e.		Gavo domeną iš Džou karaliaus
Dinggongas 齊丁公	Lü Ji 呂伋	X a. pr. m. e.	5-asis atstovas
Igongas 齊乙公	De 得	X a. pr. m. e	Dinggongo sūnus
Guigongas 齊癸公	Cimu 慈母	X a. pr. m. e	Igongo sūnus
Aigongas 齊哀公	Buchen 不辰	IX a. pr. m. e	Guigongo sūnus	Išvirtas Džou karaliaus Ivango
Hugongas 齊胡公	Jing 靜	IX a. pr. m. e	Guigongo sūnus	Perkėlė sostinę į Pugu, nužudytas Siangongo
Siangongas 齊獻公	Shan 山	859?–851	Guigongo sūnus	Perkėlė sostinę į Lindzi
Ugongas 齊武公	Shou 壽	850–825	Siangongo sūnus
Ligongas 齊厲公	Wuji 無忌	824–816	Ugongo sūnus
Vengongas 齊文公	Chi 赤	815–804	Ligongo sūnus
Chenggongas 齊成公	Yue 說	803–795	Vengongo sūnus
Džuanggongas I 齊前莊公	Gou 購	794–731	Čenggongo sūnus	Valdė 64 metus
Sigongas 齊僖公	Lufu 祿甫	730–698	Džuanggongo sūnus
Sianggongas 齊襄公	Zhu’er 諸兒	697–686	Sigongo sūnus	Nukariavo Dzi karalystę
neturėjo	Wuzhi 無知	686	Sianggongo pusbrolis
Huangongas 齊桓公	Xiaobai 小白	685–643	Sianggongo brolis	Pirmasis Kinijos hegemonas. Mirė bado mirtimi.
neturėjo	Wukui]] 無虧	643	Huangongo sūnus	Nužudytas Siaogongo patikėtinių
Siaogongas 齊孝公	Zhao 昭	642–633	Huangongo sūnus
Džaogongas 齊昭公	Pan 潘	632–613	Huangongo sūnus
neturėjo	She 舍	613	Džaogongo sūnus	Nužudytas dėdės Šangženo
Igongas 齊懿公	Shangren 商人	612–609	Huangongo sūnus	Nužudytas savo ministrų
Huigongas 齊惠公	Yuan 元	608–599	Huangongo sūnus	Nugalėjo barbarus longdi
Činggongas 齊頃公	Wuye 無野	598–582	Huigongo sūnus	An mūšyje nugalėjo Dzin
Linggongas 齊靈公	Huan 環	581–554	Činggongo sūnus	Nugalėjo Lai valstybę, Pingjino mūšyje sumušė Dzin. Sudeginta sostinė Lindzi
Džuanggongas II 齊後莊公	Guang 光	553–548	Linggongo sūnus
Dzinggongas 齊景公	Chujiu 杵臼	547–490	Džuanggongo įbrolis	Jam tarnavo ministras Yan Ying
An Žudzi]] 安孺子	Tu 荼	489	Dzinggongo brolis
Daogongas 齊悼公	Yangsheng 陽生	488–485	Dzinggongo sūnus
Dziangongas 齊簡公	Ren 壬	484–481	Daogongo sūnus	Nužudytas ministro Tian Heng
Pinggongas 齊平公	Ao 驁	480–456	Dziangongo brolis
Siuangongas 齊宣公	Ji 積	455–405	Pinggongo sūnus
Kanggongas 齊康公	Dai 貸	404–386	Siuangongo sūnus	Nuverstas Taigongo, mirė 379 m. pr. m. e.
Taigongas 齊太公	Tian He 田和	386–384	Tian Bai sūnus	Pradėjo Tian dinastiją
neturėjo	Tian Yan 田剡	383–375	Taigongo sūnus	Nužudytas Huangongo
Huangongas 齊桓公	Tian Wu 田午	374–357	Tian Yan brolis
Veivangas 齊威王	Tian Yinqi 田因齊	356–320	Huangongo sūnus	Pirmasis titulavosi karaliumi
Siuanvangas 齊宣王	Tian Bijiang 田辟彊	319–300	Veivango sūnus
Minvangas 齊愍王	Tian Di 田地	300–283	Siuanvango sūnus
Siangvangas 齊襄王	Tian Fazhang 田法章	283–265	Minvango sūnus
neturėjo	Tian Jian 田建	264–221	Siangvango sūnus	Či prijungta prie Kinijos imperijos