Česlovas Lukenskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Česlovas Lukenskas (g. 1959 m. liepos 3 d. Panevėžyje) – Lietuvos dailininkas neoavangardistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1984 m. baigė saksofono specialybę Lietuvos konservatorijoje. 19841987 m. dėstė Karmėlavos vidurinėje mokykloje, 19871992 m. – Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje. 19921996 m. Kauno estetinio lavinimo mokyklos „Anima“ direktorius, 19992000 m. Kauno Mato Šalčiaus vidurinės mokyklos, 19992002 m. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto direktoriaus pavaduotojas, nuo 2002 m. šio instituto dėstytojas.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1981 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Individualios parodos surengtos Kaune (1985 m., 1987 m., 1991 m., 1999 m.), Vilniuje (1989 m.), Panevėžyje (1994 m.), Bresanone (Italija, 2001 m.).

Sukūrė asambliažų iš rastų daiktų, nepatvarių medžiagų, audinių, dervų, polimerų, lakų. Eksperimentavo veiksmo tapybos srityje, naudojo dažus ir organines medžiagas – galvijų kraują, kepenis, ugnį. Vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė instaliaciją („Persižvaigdžiavimas“ 1990 m.). Nuo 1989 m. su grupe „Post Ars“ surengė akcijų („Zatyšiai“ 1990 m., „Žmogus – krūmas“ 1992 m.), kuria objektus, instaliacijas („Autobusas“ 1995 m.), performansus, hepeningus, žemės meno („Partitūra“ 1993 m.), videomeno kūrinius.

Kūriniuose kelia socialines, filosofines, moralines, ekologines, politines problemas. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, galerija „Denkmalschmiede Hofgen Kaditzsche“ (Saksonija).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kotryna DžilavjanaitėČeslovas Lukenskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 676 psl.