Česlovas Grincevičius
| Česlovas Grincevičius | |
|---|---|
| |
| 1941 metais | |
| Gimė | 1913 m. sausio 17 d. Vilkija |
| Mirė | 1994 m. birželio 28 d. (81 metai) Čikaga |
| Veikla | rašytojas, bibliografas. Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys. |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas |
Česlovas Grincevičius (1913 m. sausio 17 d. Vilkijoje – 1994 m. birželio 28 d. Čikagoje, palaidotas Vilniuje) – Lietuvos rašytojas, bibliografas. Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1933–1938 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo literatūrą, pedagogiką, teatrologiją, 1942–1943 m. knygotyrą.
1936–1940 m. Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos – filosofijos fakulteto, 1941–1943 m. universiteto bibliotekos bibliotekininkas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1945–1946 m. Zalcburge vadovavo lietuvių Liaudies universitetui, 1946–1948 m. mokytojavo V. Krėvės gimnazijoje. 1947–1948 m. Zalcburgo universitete studijavo pedagogiką. Redagavo laikraštį „Mūsų žinios“. 1949 m. persikėlė į JAV. Nuo 1950 m. gyveno Cicere, nuo 1970 m. Čikagoje. 1959–1967 m. dėstė Cicero Aukštesniojoje lituanistinėje mokykloje, jos direktorius. 1967–1986 m. su pertraukomis dėstė Pedagoginiame lituanistikos institute Čikagoje. 1968–1969 m. vadovavo Cicero Lietuviškų studijų institutui. 1969–1993 m. dirbo laikraštyje „Draugas“. 1972–1994 m. Pasaulio lietuvių archyvo direktorius. 1985–1988 m. Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas.
Parašė poetinių legendų ir novelių, novelių romaną. Redagavo žurnalą „Tautos praeitis“ (t. l kn. 1-4, 1959–1962 m.), su A. Skrupskeliene parengė J. Brazaičio „Raštus“ (6 t. 1980–1985 m.), sudarė lietuvių išeivijos literatūros 1945–1967 m. bibliografiją „Lietuvių literatūra svetur“ (1968 m.).[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vidurnakčio vargonai 1953 m.
- Vyskupo katinas 1972 m.
- Vidudienio varpai 1985 m.
- Geroji vasara romanas, 1970 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Kubilius. Česlovas Grincevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 176 psl.