Černiachovo kultūra
| Černiachovo kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
| Dab. valstybės: | pietų Ukraina, Moldavija, rytų Rumunija | |||||
| Ist. regionas: | Sarmatija, rytų Dakija | |||||
| Amžius: | Geležies amžius | |||||
| Lingvistinė gr.: | gotai | |||||
| Valstybingumas: | Gotų karalystė | |||||
| Rytų Europos kultūros III a.–IV a. | ||||||
Černiachovo kultūra (rus. Черняховская культура) – romėniškojo laikotarpio archeologinė kultūra, pavadinta pagal V. Chvoikos 1900–1901 m. tyrinėtą kapinyną prie Černiachovo kaimo (Kijevo sritis).
Kultūra yra siejama su senovės gotais, kurie migravo iš šiaurės Europos ir išstūmė ar asimiliavo vietinius gyventojus - Zarubincos kultūros atstovus (skitus). Sunyko per hunų antpuolius.
Arealas [taisyti]
Černiachovo kultūra III a. – V a. buvo paplitusi dab. Ukrainos, Moldavijos, Rumunijos teritorijose ir Lenkijos pietryčiuose. Didžiausios ekspansijos laikais ji apėmė dakų, sarmatų, vėlyvųjų skitų bei antų genčių iki tol gyvenamas teritorijas. Šis arealas tapatinamas su Jordano aprašoma Gotų karalyste.
Kultūra [taisyti]
Černiachovo kultūrai būdingos neįtvirtintos gyvenvietės. Žmonės gyveno antžeminiuose pastatuose ir pusiau žeminėse. Vertėsi ariamąja žemdirbyste, gyvulininkyste ir amatais (geležies lydymu, kalvyste, žalvario liejimu, puodininkyste). Buvo paplitusi įvairių formų žiesta keramika. Prekiavo su Juodosios jūros pakrančių graikų miestais ir Romos provincijomis. Vidaus rinkoje naudojo Romos monetas – rasta daugiau, kaip 1000 monetų lobių. Mirusiuosius laidojo sudegintus ir nedegintus kapinynuose, įkapės – keramika, stiklinės taurės, segės, kaulinės šukos.[1]
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Aleksiejus Luchtanas. Černiachovo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 314 psl.