Čen dinastija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

陳朝 Čen dinastija
buvusi karalystė
← 557 – 589 →
Location of Karalystė (ruda)
Sostinė	Dziankangas
Valdymo forma	Monarchija
Imperatorius
557–559	Vudi (Čen)
583–589	Houdžu
Era	Viduramžiai
- Įkūrimas	557 m., 557
- Nukariauja Sui	589 m.

Čen dinastija (kin. 陳朝, pinyin: Chén cháo) – kinų dinastija, 557–587 m. valdžiusi Pietų Kiniją (istorines Dzing, Jang, Dziao provincijas) bei šiaurės Vietnamą.

Istorija

Dinastijos dradininkas buvo Liangų karvedys Čen Basianas, kuris nuvertė Liangų imperatorių ir pats titulavosi Vudi. Tačiau jo valstybė buvo silpna, kadangi dinastijai nepavyko atstatyti seniau turėtų pozicijų Sičuane. Valstybei nuolat grėsė atakos iš šiaurės (Šiaurės Džou ir Šiaurės Či karalysčių) bei pietų (Čampos).

Vudi įpėdiniai Vendi ir Feidi trumpam atkūrė stabilumą ir klestėjimą, tačiau vėlesnis valdovas Siuandi pasižymėjo neveiklumu ir nesugebėjimu valdyti. Maža to, šiaurėje valdžią konsolidavo Či, o vėliau Sui dinastija, kuri spaudė Čen valstybę į kampą. 589 m. Sui nukariavo Čen ir taip galutinai suvienijo Kiniją į vientisą imperiją.

Valdovai

• Vudi (Čen Basianas) – 557–559 m.
• Vendi (Čen Čianas) – 559–566 m.
• Feidi (Čen Bodzongas) – 559–568 m.
• Siuandi (Čen Siu) – 569–582 m.
• Houdžu (Čen Šubao) – 583–589 m.