ČK

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

ČK kolegijos nariai 1921 m. (iš kairės į dešinę): Jakovas Christoforovičius Petersas, Josifas Stanislavovičius Unšlichtas, Abramas Jakovlevičius Belenkis (stovi), Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis, Viačeslavas Rudolfovičius Menžinskis

ČK (rus. ЧК, sutrumpinimas iš rus. Всероссийская чрезвычайная комиссия по борьбе с контрреволюцией и саботажем при Совете Народных Коммисаров - Visos Rusijos Ypatingoji komisija kovai su kontrrevoliucija ir sabotažu prie Liaudies komisarų tarybos) – Ypatingoji komisija, įkurta Rusijoje 1917 m. gruodžio 20 d.

1922 m. vasario 6 d. ČK buvo likviduota ir reorganizuota į GPU - Vyriausiąją politinę valdybą.

Pirmasis ČK pirmininkas – Feliksas Dzeržinskis. ČK paskirtis – kovoti prieš kontrrevoliuciją, vykdyti revoliucinės partinės vadovybės potvarkius ir nurodymus.

ČK vykdė terorą prieš savo liaudį, diversijas įvairiose pasaulio valstybėse, naudojo politines žmogžudystes kaip priemonę savo tikslams įgyvendinti. Atsakinga už milijonų žmonių genocidą. Ji yra Tarybų Sąjungos ir Rusijos saugumo struktūrų GPU, NKVD, NKGB, KGB, FSB pirmtakė, perėmusi carinės Rusijos slaptosios policijos, vadintos ochranka, funkcijas.

Sprendžiant iš turimos istorinės medžiagos, ČK buvo „valoma“, ir jos pačios nariai tikriausiai nebuvo tikri dėl savo likimo.

[taisyti] Tarnautojai

Šios struktūros tarnautojai vadinami čekistais. Kartais čekistais pavadinami ir vėlesni Tarybų Sąjungos saugumo darbuotojai.