Čagosiečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Čagosiečiai
Čagosietis Diego Garsijos saloje (1971 m.)
Čagosietis Diego Garsijos saloje (1971 m.)
Gyventojų skaičius ~3 000
Populiacija šalyse Mauricijaus vėliava Mauricijus

Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė:

Kalba (-os) Čagoso kreolų, Mauricijaus kreolų, Seišelių kreolų, anglų kalbos
Vėliava Flag of CSSC.svg
Religijos krikščionybė
Giminingos etninės grupės seišeliečiai, mauricijiečiai

Čagosiečiai (angl. Chagossians, Chagos islanders, pranc. Chagossiens), ilojai (pranc. Îlois; angl. Îlois) – etninė grupė, vietiniai Čagoso salyno, priklausančio Indijos Vandenyno Britų sričiai, gyventojai. Čagosiečiai gyveno Diego Garsijos ir Peros Banjoso salose, Salomono, Egmonto atoluose ir Erelio salose.

Čagosiečiai yra daugiausia afrikietiškos kilmės, kilę iš Madagaskaro, Mozambiko, Mauricijaus ir kitų Afrikos šalių. Jie turi nemažą dalį indų kraujo. Dalis šių žmonių protėvių buvo prancūzų atvežti 1786 m. iš Mauricijaus kaip vergai. Kiti atvyko XIX a. kaip žvejai, fermeriai, kokospalmių plantacijų darbininkai.

Čagosiečiai kalba Čagoso kreolų kalba, kuri yra kreolinė kalba, susidariusi kaip vietinės kalbos ir prancūzinės kreolų kalbos mišinys. Ji yra dalis burboninės kreolų kalbų šeimos narė. Čagoso kreolų kalba dar kalba dalis čagosiečių palikuonių, gyvenančių Mauricijuje ir Seišeliuose. D. Britanijoje gyvenantys čagosiečiai kalba angliškai.

Deportacija[taisyti | redaguoti kodą]

Apleista bažnyčia Bodamo saloje (Salomono atolas).

1965 m., rengiant Mauricijaus nepriklausomybės suteikimą, Čagoso salynas buvo atskirtas nuo Mauricijaus kolonijos ir sudarė Britų Indijos vandenyno teritoriją. Naujoji konstitucija buvo priimta vienpusiškai, be referendumo ar konsultacijų su čagosiečiais. Ji draudė gyventi salose be leidimo.

Dabar dauguma čagosiečių gyvena Mauricijuje ir Jungtinėje Karalystėje, nes D. Britanijos vyriausybės buvo deportuoti iš tėvynės. Nuo 1967 iki 1973 m. čagosiečiai, kurių tada buvo 2 tūkstančiai, D. Britanijos vyriausybės buvo perkelti į Peros Banjoso salą, o 1973 m. – į Mauricijų. Ištisinė deportacija buvo atlikta tam, kad būtų ištuštinta Diego Garsijos sala, kurioje gyvena didžiuma čagosiečių. Diego Garsijoje buvo statoma karinė bazė, kurioje dabar bazuojasi D. Britanijos ir JAV kariniai daliniai. Šiandien Diego Garsijoje čagosiečių nėra, joje yra tik karinė bazė Camp Justice.

Byla Aukščiausiajame Teisme[taisyti | redaguoti kodą]

2006 m. pradžioje maždaug 100 čagosiečių grupei buvo leista apsilankyti Indijos Vandenyno Britų Srityje. Tai buvo pirmasis čagosiečių apsilankymas tėvynėje per 30 metų. Kelionę organizavo ir finansavo D. Britanijos užsienio reikalų ministerija.[1]

2006 m. gegužės 11 d. čagosiečiai Aukščiausiajame Teisme laimėjo bylą kai Teismas nutarė, kad čagosiečiai turi teisę grįžti į Čagoso salyną. Belko sulaukti ir pamatyti, kada ir kaip sprendimas bus įgyvendintas.[2] D. Britanijos vyriausybė padavė apeliaciją Apeliacijų Teismui siekdama 2006 m. gegužės 11 d. nutarties atšaukimo. Užsienio reikalų ministerija rėmėsi atveju, kai Antrojo pasaulinio karo metais po Perl Harboro puolimo Kanadoje buvo internuoti japonų kilmės kanadiečiai.[3]

2008 m. spalio 22 d. D. Britanijos Apeliacinis teismas priėmė sprendimą, kuris palaikė D. Britanijos užsienių reikalų ir sandraugos ministro Deivido Milibendo apeliaciją. Apeliacinio teismo sprendimas nutraukė teisminį nagrinėjimą D. Britanijoje ir sugriovė čagosiečių viltis grįžti į tėvynę.[4]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Šablono klaida: argumentas title yra būtinas.
  2. "Court victory for Chagos families", BBC News, May 11, 2006. Nuoroda tikrinta January 2, 2010.
  3. "Colourful."
  4. "Judgments - R (On The Application of Bancoult) V Secretary of State for Foreign and Commonwealth Affairs." Nuoroda tikrinta 2008-10-22.