Ąžuolų Būda
 |
||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Ąžuolų Būda
|
||||||||||||||||
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis |  Marijampolės apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Kazlų Rūdos savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Kazlų Rūdos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 363 (2001 m.) | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Ąžuolų Būda – kaimas Kazlų Rūdos savivaldybėje, 6 km į pietus nuo Kazlų Rūdos, prie kelių 230 Mauručiai–Vinčai–Puskelniai ir 183 Ąžuolų Būda–Kazlų Rūda sankryžos, Kazlų Rūdos miškų pakraštyje (Ąžuolų Būdos miškas). Vakariniu kaimo pakraščiu teka Vabalkšnė. Seniūnaitijos centras.
Stovi medinė Ąžuolų Būdos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1936 m.), yra kapinės, veikia Ąžuolų Būdos pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-69088).
Turinys |
[taisyti] Istorija
Ąžuolų Būdos apylinkių archeologiniai radiniai rodo, kad čia žmonių gyventa jau bronzos amžiuje. Gyvenvietė įkurta po 1738 m. kaip miško, daugiausia ąžuolų, paruošų verslo įmonė, arba ąžuolų būda (tokios įmonės buvo steigiamos didelėse giriose eksportinei miško medžiagai ruošti). Iš to kilo ir kaimo pavadinimas. 1775 m. buvo 10 kiemų.
1820 m. nutiesus plentą Sankt Peterburgas–Varšuva veikė arklių keitimo punktas, vadintas pašto stotimi. 1831 m. prie Ąžuolų Būdos jungėsi sukilėlių daliniai. Per 1863 m. sukilimą kaime vyko sukilėlių kariuomenės (vadas K. Jastšembskis) mokymas. 1866–1914 m. kaime buvo teismo nuovada. 1905 m. vasarą įvyko susidūrimų su policija, mitingų.
1918–1940 m. veikė pašto agentūra, arbatinė, kelios parduotuvės, garo malūnas, duonos kepykla, policijos nuovada, 1928 m. įkurta girininkija. 1923 m. buvo 50 ūkių. 1931 m. prie Ąžuolų Būdos Varnabūdės miške pastatytas paminklas Vytauto Didžiojo jubiliejui ir Vilniui atminti. 1933 m. atidaryti Šaulių namai. 1937 m. pastatyta medinė bažnyčia, įkurta parapija.
1949–1993 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, 1952–1992 m. veikė kultūros namai. 1944–1952 m. prie Ąžuolų Būdos kovojo Tauro apygardos Geležinio vilko ir Žalgirio rinktinių partizanai.[2]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Kazlų Rūdos valsčius | Marijampolės apskritis |
| 1950–1962 m. | Ąžuolų Būdos apylinkė (1950–1954 m. jos centras) | Kazlų Rūdos rajonas |
| 1962 m. | Gudelių apylinkė | Prienų rajonas |
| 1962–1963 m. | Kapsuko (Marijampolės) rajonas | |
| 1963–1985 m. | Guobų apylinkė | |
| 1985–1988 m. | Ąžuolų Būdos apylinkės centras | |
| 1988–1995 m. | Kazlų Rūdos apylinkė | |
| 1995–1999 m. | Kazlų Rūdos seniūnija | Marijampolės rajono savivaldybė |
| 1999– | Kazlų Rūdos savivaldybė | |
[taisyti] Gyventojai
 |
||||||
| 1827 m. | 1857 m. | 1887 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[3] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 106 | 184 | 201 | 380 | 264 | ||
| 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1984 m.[4] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
| 261 | 247 | 403 | 394 | 363 | ||
|
||||||
[taisyti] Žymūs žmonės
1942 m. į Ąžuolų Būdą už protesto raštą dėl žydų naikinimo buvo ištremtas prezidentas Kazys Grinius (1866–1950).
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Juozas Banionis. Ąžuolų Būda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002, 401 psl.
- ↑ Ąžuolų Būda. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 136 psl.
- ↑ Ąžuolų Būda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, 156 psl.
- Ąžuolų Būda. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 217 psl.
