Álvaro Fernandes

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Alvaras Fernandešas (Álvaro Fernandes) – XV a. portugalų jūrininkas, prekybininkas vergais, tarnavęs Henrikui Jūrininkui. 1445 ir 1446 m. jis atliko dvi ekspedicijas Vakarų Afrikos pakrantėmis, praplėsdamas portugalų žinomas teritorijas iki pat Bisau Gvinėjos.

Fernandešas buvo atradėjo Žuano Gonsalveso Zarko sūnėnas. Kaip pažas ar ginklanešys tarnavo Henrikui Jūrininkui.

1443 m. Nunas Tristanas atrado Argino įlanką, o greta jos – berberų kaimus. Portugalai siekė pradėti vergų prekybą, todėl tam tikslui buvo išsiųstos kelios ekspedicijos. Viena tokių ekspedicijų išvyko iš Madeiros – ją sudarė 3 karavelės. Jomis plaukė Žuanas Gonsalvesas Zarkas (kapitonu paskyręs Alvarą Fernandešą), Tristanas Vašas Teišeira ir Alvaras de Ornelašas. Ekspedicija plaukė ne į Argino įlanką, bet pasuko link Baltojo kyšulio. Nuo ten dėl gerai nežinomų priežasčių Teišeira ir Ornelašas pasuko atgal, o Fernandešas pasuko į pietus. Jis pasiekė Senegalo upės žiotis, o vėliau Žaliąjį kyšulį – toliausią portugalams žinomą žemę, atrastą Diniso Diašo. Prie šio kyšulio Fernandešo ekspedicija pirmą kartą susidūrė su vietiniais gyventojais (tikriausiai lebu) ir, pakvietęs juos į laivą, bandė sučiupti, bet pagavo tik du žmones. Toliau jis pasiekė Stiebų kyšulį (Cabo dos Mastos) ir nusprendė grįžti atgal.

Nors vergų prekybos požiūriu ekspedicija buvo nesėkminga, tačiau Fernandešas su Zarkosu pasiekė toliausiai į pietus portugalams žinomą vietą ir buvo apdovanoti princo Henriko.

1446 m. Alvaras Fernandešas Henriko Jūrininko nuorodymu išplaukė į naują kelionę. Jis atplaukė tiesiai iki Stiebų kyšulio ir ten įsivėlė į konfliktą su vietinio kaimo (turbūt sererų) gyventojais. Ekspedicija paskubomis pasitraukė į pietus kol pasiekė didelės upės, kurią pavadino Rio Tabite, žiotis. Keliautojas nusprendė plaukti aukštyn upę, bet ten portugalų laivas buvo užpultas vietinių, o pats Fernandešas sužeistas nuodinga strėle. Portugalai dar ištyrinėjo šį regioną, bet į vergų gaudymą nebesileido ir pasuko atgal į Portugaliją.

1445 m. Alvaras Fernandešas pasiekė toliausiai į pietus esančią europiečiams žinomą žemę – Stiebų kyšulį (dabar Nazo kyšulys), tačiau jo 1446 m. pasiektos teritorijos nėra tiksliai žinomos. Pasak kronikininko Gomešo Inešo de Zuraros, Fernandešas nuplaukė 110 lygų nuo Žaliojo kyšulio. Jei tai tiesa, jis pasiekė Vergos kyšulį dabartinėje Gvinėjoje. Tačiau abejotina, ar per tokį trumpą laiką jis galėjęs nuplaukti taip toli. Istorikai dėl minimos Tabitės upės yra iškėlę įvairių hipotezių – nuo Gambijos upės iki Nunezo upės Gvinėjoje. Pasak kelionės aprašymo, keliautojai plaukę palei lygų krantą, todėl vargu ar galėję pasiekti teritorijas piečiau Rošo kyšulio (Bisau Gvinėja), už kurio prasideda Bižagošo salynas. Pasak dabartinių istorikų, Tabitės upė galėjusi būti Kasamansas, nors šios upės atradimas tradiciškai priskiriamas Alvizui Kadamostui.